- gargalius
- 2 gargãlius, -ė smob. (2) K, J rėksnys, verksnys; krankšlys; bambeklis: Kas gargaliuo[ja], tas gargãlius J. Tas gargãlius vėl ateis čia gargaliuot Skr. Vaikas dabar toks gargalius pasidarė Srv. Gargãliau, tu gargãliau, pagurklė nuo seilių išpuvo (apie vaiką) Ds. Per šitą gargãlių nė miegot negali (smarkiai gargaliuoja miegodamas) Mrj. Ko teip šauki, gargãle, – moteriai teip netinka Žvr. ^ Ko čia staugi kaip koks gargãlius? Lkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.